Miškas

Nudelbia akis į žemę.

-Claire,kas as tau esu?-paklausia sypsodamasis

-Tikriausiai draugas...Ar ir tiek nesu verta?-Vogčiomis stebi jį.

-As tik norejau suzinoti.Viskas,-sypteli

-Maniau prašysi, kad tave pamirščiau,-Šypteli.

Tyliai nusijuokia.
-Cia ne koks meiles trikampis ar kvadratas.Juo labiau ne muilo opera.

-Aš rimtai kalbu o, tu iš manęs juokiesi.

-Nepyk.Tiesiog nuskambejo keistokai,-sypteli

-Juk, sakiau, kad esu beviltiška,-Šypteli

-Ne,nesi,-pavarto akis

-Esu. Kalbu banalybes,esu bailė...ko dar reikia?-Vypteli.

-To neuztenka.Turi buti prietranka,o tu tokia nesi,-sypteli

-Mažai trūksta...

-Ne,-atsidusta

Taipat atsiduso,ir įbedė žvilgsnį į žemę.Praėjo minutė, o gal dvi, kol ji vėl pažiūrėjo į Pyro.
Papurtė galvą ir žengtelėjo artyn jo. Dar pora tokių žingsnių, ir ji jau stovėjo jam panosėj.
-Kad, ir kaip ten būtų...-Žiūrėdama jam tiesiai į akis, ar bent jau apsimesdama, kad taip darė, tyliau nei reikėjo, pasakė.
-O, dabar padaryk man paslaugą.Pasilenk, kad pabučiuot galėčiau,-Tyliai sukikeno.

-Su malonumu,-issisiepia ir pasilenkia,kad butu lygus su ja.

Pabučiuoja jį ir greit atsitraukia.
-Jei kas klaustų, sakyk,kad Clairei pavažiavo stogas,-Šypteli.

-Tuomet ir Pyro taip pat,-prisitraukia ja ir pabuciuoja

Nustebus atsitraukia.Baisiai norėjo kažką pasakyt, bet tik žioptelėjo gaudydama orą.
-Pameni, prieš kokias 20 minučių, klausei kas tau esu,-Žiūrėdama nė jam į akis, o kažkur už jo, į tolį,-Ir aš pasakiau.Bet, dabar tai gan keistai atrodo?-C nervingai apsidairė,-Ta prasme...draugai taip nesielgia,-Pagaliau išskiemenuoja paskutinius žodžius.
-Ai, ką aš čia nusišneku,-Numoja ranka, ir tikėjosi, kad Pyro taipat nesiklausė.Šypteli nėįskaitoma šypsena ir įbeda žvilgsnį į dangų.

-Tu sakei,kad as tau draugas.As is savo puses to neminejau,-issisiepia

-Tai paminėk dabar,-Visdar spoksodama į "dangų"(medžių šakas sau virš galvos) pratarė.

-Jei pasakysiu kad tu man tik drauge,pameluosiu,-papurto galva

-O tai, kaip yra?-Drebančiu balsu paklausė, jau žengė gilyn į mišką, bet jei po koja sutraškėjo lūžtanti šaka.

-Net nezinau...Tiksliausias apibudinimas-gili simpatija,-pakreipes galva stebejo ja.

Prisimerkė lyg būtų gavus smūgį į galvą.
-Labai miela,-Išspaudė šiokia tokią šypsėlę